5 kritinės priežastys, kodėl jums būtina migruoti iš nuosavos „serverinės“ biure į duomenų centrą
Kol įmonės IT sistemos veikia, nuosava „serverinė“ biure dažnai atrodo kaip logiškas ir ekonomiškas sprendimas. Tačiau augant verslui, duomenų kiekiams ir apkrovoms, toks „taupymas“ pradeda kainuoti vis brangiau.
Vieną dieną paaiškėja, kad esamuose serveriuose nebeliko vietos papildomai atminčiai, procesoriams ar naujiems diskams, o infrastruktūros plėtrai jau reikia papildomų elektros įvadų, galingesnio vėsinimo ar net naujų patalpų. O kartais užtenka tiesiog sugedusio kondicionieriaus, kad IT įranga perkaistų, arba smarkesnio lietaus ar santechninės avarijos, kad juos sustabdytų vanduo.
Štai 5 priežastys, rodančios, kad jūsų „serverinė“ jau kelia rizikų verslui, o profesionalus duomenų centras tampa nebe IT, o verslo tęstinumo klausimu.
1 priežastis: sistemos stringa, o „vėžlio greitis“ tapo jūsų kasdienybe
Vienas pirmųjų ženklų, kad įmonės „serverinė“ nebepajėgia palaikyti verslo tempo – lėtėjančios ir stringančios pagrindinės sistemos. ERP, CRM, apskaitos, transporto ar sandėlio valdymo sistemos pradeda veikti vangiau, atsiranda sutrikimų, o darbuotojai vis dažniau skundžiasi ir gaišta laiką, negalėdami atlikti savo darbo.
„Įmonės dažnai vis dar dirba su 5–10 metų senumo sistemų versijomis, senomis operacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis, kurios turi ne tik veikimo problemų, bet ir šimtus saugumo spragų. Dažnai matome situacijas, kai verslas auga, duomenų kiekis bei apkrovos nuolat didėja, o IT infrastruktūra lieka beveik tokia pati kaip prieš penkerius ar dešimt metų, nes jos plėtimui pasiekiamos fizinės ribos, o keisti į naują – brangu ir sudėtinga. Tada pagrindinės įmonės sistemos nuolat lėtėja, stringa, o kartais tiesiog lūžinėja“, – sako „Altic IT“ vadovas Marijus Strončikas.
Tuo tarpu „Delska“ operacijų direktorius Lietuvoje Viktoras Aliaševičius pabrėžia, kad šiuolaikiniai duomenų centrai projektuojami būtent augančioms apkrovoms.
„Įvairias IT paslaugas verslui teikiantys komerciniai duomenų centrai yra optimizuoti aukštam pasiekiamumui ir nepertraukiamam darbui. Jie leidžia IT infrastruktūrą auginti kartu su besikeičiančiais verslo poreikiais, o ne tapti to verslo stabdžiu. Tai tampa ypač aktualu šių dienų kontekste, kai verslai susiduria su sparčiai augančiais duomenų kiekiais ir dirbtinio intelekto apkrovomis, kurioms dauguma senų vidaus „serverinių“ apskritai nebuvo pritaikytos. Be to, duomenų centras turėtų atliepti ne tik esamus verslo poreikius, bet ir būsimą plėtrą, hibridines debesų aplinkas bei augantį duomenų kiekį, kad vėliau būtų išvengta veiklos rizikų“, – sako jis.
M. Strončikas priduria, kad renkantis komercinių duomenų centrų paslaugų teikėjus, svarbu palyginti ir tinklo greitaveiką, nes net esant tokiam pačiam IT resursų kiekiui jų veikimo greitis labai skiriasi.
„Esame migravę klientų sistemas pas skirtingus duomenų centrų paslaugų teikėjus ir matę atvejų, kai po migracijos, nieko nekeičiant, tos pačios sistemos pradėdavo veikti nuo 30 proc. iki 3 kartų greičiau. Todėl, prieš migruojant svarbias sistemas, labai rekomenduojame atlikti testavimą keliuose duomenų centruose ir realiai pasitikrinti jų būsimą greitaveiką“, – sako jis.
2 priežastis: „taupote“, bet išlaidos tik auga
Daugelis įmonių nuosavą „serverinę“ renkasi tikėdamos, kad taip sutaupys. Tačiau praktikoje dažnai nutinka priešingai – infrastruktūros išlaidos tampa sunkiai prognozuojamos ir nuolat auga.
„Ateina momentas, kai reikia pirkti naujus serverius, papildomas duomenų saugyklas. Ir tada paaiškėja, kad „pigi serverinė“ iš tiesų kainuoja labai brangiai. Pavyzdžiui, reikia nuolat plėsti serverius papildomais resursais – procesoriais, atmintimi ir diskais, bet vietos, kur juos įdėti jau nėra. Tas reiškia naujus brangius pirkinius – serverius, spintas jiems talpinti, naujas papildomas patalpas. O jei dar įsigydami skaičiavote, kad perkate penkeriems metams, bet dėl įmonės plėtros, naujų sistemų ir daug spartesnio duomenų augimo viskas užsipildė per dvejus metus?“, – sako Marijus Strončikas.
Jo teigimu, verslai galvoja, kad taupo, bet realybėje rizikuoja ir prarastais pardavimais, ir klientais, ir reputacija. Vienas didesnis sutrikimas gali kainuoti brangiau nei keleri metai profesionalaus duomenų centrų paslaugų teikėjo paslaugų.
V. Aliaševičius priduria, kad įmonės taip pat dažnai pamiršta „paslėptas“ infrastruktūros išlaidas: elektros energiją, vėsinimą, rezervinius elektros generatorius, techninės įrangos modernizavimą ir priežiūrą, prastovų riziką bei poreikį samdyti žmones infrastruktūrai prižiūrėti.
„Šiuolaikiniai duomenų centrai leidžia infrastruktūrą naudoti lanksčiai – įmonės gali daug tiksliau prognozuoti kaštus ir išvengti didelių vienkartinių investicijų. Tai tampa ypač aktualu dabar, kai pastaruoju metu dėl dirbtinio intelekto plėtros ir geopolitinių veiksnių infrastruktūros įrangos kainos reikšmingai išaugo. Vis daugiau įmonių vietoje nuolatinių investicijų į nuosavą techninę įrangą renkasi debesijos ar duomenų centrų paslaugas, taip perkeldamos infrastruktūros išlaidas iš CAPEX į OPEX“, – aiškina V. Aliaševičius.
Anot V. Aliaševičiaus, vietiniai arba regioniniai duomenų centrai taip pat reiškia aiškesnę kainodarą lyginant su dalimi pasaulinio masto viešosios debesijos platformų, kur išlaidos gali augti kartu su duomenų srautais ar apkrovomis. Vis svarbesniu faktoriumi tampa ir tvarumas, kuris šiandien tiesiogiai susijęs su veiklos efektyvumu bei kaštų optimizavimu.
3 priežastis: naktį ar savaitgalį jūsų IT ūkis lieka likimo valiai
Šiandien dauguma verslų nebeveikia nuo 8 iki 17 valandos. El. prekyba, gamyba, logistika, klientų aptarnavimo sistemos ar vidinės įmonių IT sistemos turi veikti nuolat. Tačiau daugelio įmonių infrastruktūra vis dar prižiūrima taip, lyg verslas naktimis ar savaitgaliais neveikia.
„Kai verslui reikia užtikrinto veikimo 24/7, vidinės „serverinės“ vėl tampa silpnąja grandimi. Įmonėje juk niekas realiai nedirba ir nestebi infrastruktūros visą parą. Būtent tada įmonės pradeda suprasti dar vieną skirtumą tarp „serverinės“ ir tikro duomenų centro“, – sako M. Strončikas.
V. Aliaševičius pabrėžia, kad profesionalias paslaugas teikiantys duomenų centrai projektuojami nepertraukiamai veiklai.
„Šiandien prastovos jau nebėra tik IT problema – jos tiesiogiai veikia pajamas, klientų patirtį ir reputaciją. Kai sistemos neveikia, verslas negali laukti pusės dienos, kol kažkas atsakys į užklausą ar pradės spręsti problemą. Būtent todėl profesionaliuose duomenų centruose itin svarbus ir operatyvus reagavimas bei veiklos tęstinumo užtikrinimas kritiniais momentais. Komerciniai duomenų centrai užtikrina dubliuotą maitinimą, atsarginius generatorius, 24/7 stebėjimą, kelis tinklo/ryšio sujungimus ir greitą reagavimą į incidentus“, – sako jis.
Pasak M. Strončiko, ne mažiau svarbu ir tai, kas prižiūrės sistemas po migracijos pas duomenų centro paslaugų teikėją.
„Kai tas pats IT partneris atsakingas ir už migraciją, ir už tolimesnę priežiūrą, atsiranda vientisa atsakomybė už stabilų sistemų veikimą“, – sako jis.
4 priežastis: „serverinė“ nebeatlaiko vėsinimo poreikių
Kol IT įrangos nedaug, atrodo, kad užtenka paprasto kondicionieriaus. Tačiau infrastruktūrai augant, vėsinimas tampa viena didžiausių problemų.
„Dažnai įmonės pasiekia ribą, kai „serverinė“ tiesiog nebepajėgia atvėsinti įrangos, ji kaista ir įvairūs jos komponentai (įskaitant ir IT įrangą su įmonės verslo duomenimis) genda, kartais net duomenys prarandami negrįžtamai. Tada būtina investuoti į nepertraukiamą kondicionavimą, elektros įvadų dubliavimą, el. generatorius. Ir klausimas tampa ne tik technologinis, bet ir finansinis. Mažoms įmonėms investuoti į „serverinės“ plėtrą tampa tiesiog per brangu dėl per mažo masto, priešingai nei komerciniams duomenų centrams“, – sako M. Strončikas.
V. Aliaševičius pabrėžia, kad duomenų centrai šiandien projektuojami būtent tokiems scenarijams.
„IT infrastruktūra dirbtinio intelekto užduotims vykdyti reikalauja gerokai daugiau galios ir pažangių vėsinimo technologijų, įskaitant skystojo vėsinimo sprendimus. Dėl to šiuolaikiniai duomenų centrai šiandien labai stipriai skiriasi nuo tradicinių „serverinių“. Pavyzdžiui, naujame „Delska“ 10 mW duomenų centre Rygoje jau iš anksto numatytos pažangios „CoolWall“ vėsinimo sistemos ir kita technologinė aplinka, būtina didelio tankio dirbtinio intelekto apkrovoms“, – sako V. Aliaševičius.
5 priežastis: saugumo rizikos pradeda viršyti „sutaupymą“
Pasak ekspertų, vis dar gajus suvokimas, kad IT infrastruktūros laikymas „šalia“, įmonės biuro patalpose, užtikrina geresnę kontrolę, tad daugelis įmonių apie saugumą rimtai pradeda galvoti tik po pirmo incidento.
„Dažnai matome improvizuotas „serverines“ po laiptais, sandėliukuose ar biurų kabinetuose. Kartais užtenka vieno maitinimo sutrikimo, neveikiančio vėsinimo ar net išlietos kavos šalia kritinės IT įrangos, kad įmonės veikla sustotų kelioms valandoms“, – sako Viktoras Aliaševičius.
Anot jo, praktikoje, komerciniai duomenų centrai užtikrina žymiai aukštesnį fizinio saugumo, dubliavimo, stebėjimo ir veiklos atsparumo lygį nei dauguma vidinių įmonių „serverinių“.
„Įmonės šiandien renkasi ne tik infrastruktūrą, bet ir veiklos tęstinumą, atsparumą bei galimybę užtikrinti, kad verslas nesustotų kritinių incidentų metu. Pastarieji, pasaulinio masto viešosios debesijos paslaugų teikėjų, sutrikimai ir geopolitinės įtampos labai aiškiai parodė, kaip greitai infrastruktūros problemos gali virsti verslo rizika“, – teigia jis.
Jo teigimu, dėl TIS2 (angl. NIS2) direktyvos įmonėms taip pat tenka gerokai didesnė atsakomybė už kibernetinį saugumą ir veiklos tęstinumą, todėl komercinių duomenų centrų paslaugos daugeliui tampa praktiškiausiu būdu šiuos reikalavimus įgyvendinti.
